Saulė

Saulė - Artimiausia Žemei Galaktikos žvaigždė; centrinis ir didžiausias Saulės sistemos kūnas. thumb|Saulės dėmės thumb

Fiziniai duomenys

G2 spektr. klasės ir V šviesio klasės (pagr. sekos) geltonoji nykštukė. Nuo Galaktikos centro nutolusi ~28 000 šm, virš Galaktikos plokštumos – 30 šm. Iš Žemės matoma 31.45–32.53′ kampu, vid. ryškis -26.7. Saulė yra nevienalytis plazmos rutulys. Jo centre yra 0.35R_S spindulio šerdis, kurioje vyksta termobranduolinės Helio sintezės reakcijos ir išsiskiria energija. Dėl spinduliavimo Saulė netenka ~4.5 mln. tonų masės per 1 s (7·10–14 M_S per 1 m.). Maždaug tiek pat masės nusineša Saulės vėjas. Centre medžiagos tankis 162 g/cm³, temperatūra 15.7 mln. K. Virš šerdies yra ~0.5 RS storio sluoksnis, kuriame energija pernešama spinduliais. Toliau eina išorinis ~0.15 R_S storio konvekcijos sluoksnis, kuriame energija pernešama į Saulės atmosferą konvekciniu būdu, maišantis skirtingos temperatūros medžiagos srautams. Plika akimi matomas spindintis Saulės paviršius – apatinis Saulės atmosferos sluoksnis, vadinamas fotosfera. Virš fotosferos plyti chromosfera, o virš jos – vainikas. Saulės atmosfera susideda iš vandenilio (74.7% masės), helio (23.7%) ir 1.6% kitų chem. elementų (jų atrasta 73).

stebimi reiškiniai

Pro teleskopą geriausiai matomi Saulės fotosferos dariniai yra dėmės, fakelai ir granulės. Tam tikro bangos ilgio šviesoje chromosferos aktyviose srityse galima matyti flokulus ir chromosferos žybsnius. Vainiko fone visiško Saulės užtemimo metu arba pro koronografą galima matyti protuberantus. Iš vainiko į tarppl. erdvę srūva elektringųjų dalelių vėjas, sklinda radijo bangos ir rentgeno spinduliai. Saulėje matomų dėmių, fakelų, protuberantų ir kitų aktyvių darinių kiekis periodiškai kinta ~11 m. periodu (žr. Saulės aktyvumas). Saulė turi kintamą magn. lauką; jo srauto tankis lygus (1–2)·10–4 T, Saulės dėmių ~0.3 T. Saulės paviršiuje vyksta neradialinės pulsacijos (žr. Helioseismologija).

Tikroji Saulė

Dangaus sferos taškas – Saulės skritulio centras. Įvairiais metų laikais juda ekliptika netolygiai, dėl to ir tikrasis saulinis laikas eina t. p. neto­lygiai.

Vidutinė Saulė

Sutartinis dangaus sferos taškas, kuris juda dangaus pusiauju iš v. į r. vidutiniu tikrosios Saulės greičiu. Vidutinė Saulė ir tikroji Saulė, vienu laiku išėjusios iš pavasario lygiadienio taško, sugrįžta į jį per vienodą laiko tarpą – atogrąžinius metus.

Mitologijoje

Lietuvių mitologijoje Saulė yra dienos šviesos deivė. Gyvena toli rytuose. Kiekvieną rytą pakyla į dangų auksine karieta, traukiama poros baltų žirgų. Pavargusi ir dulkina vakare leidžiasi į Baltijos jūrą. Deivė Perkūnėlė valtele Saulę perkelia pože minėmis mariomis į rytus.

Taip pat skaitykite

• Saulės aktyvumas
• Helioseismologija
• Helio sintezės reakcijos

Kategorija:Saulės sistemos objektai Kategorija:pagrindinės sekos žvaigždės