FANDOM


Saturnas - Saulės sistemos planeta milžinė. Antroji pagal dydį (po Jupiterio) ir šeštoji pagal nuotolį nuo Saulės. Plika akimi dangaus skliaute matomas kaip gelsva žvaigždė, kurios spindesys priklausomai nuo planetos nuotolio kinta nuo 0.4 iki 1.3 ryškio. Kampinis skersmuo kinta tarp 14.5″ ir 20″. Saturno atmosfera susideda iš mol. vandenilio (96.3% tūrio), helio (3.25%), metano, amoniako, etano ir kitų dujų. Paviršių ištisai dengia amoniako, vandens ir amonio hidrosulfido kristalėlių debesys, matoma tamsių ir šviesių juostų, juosiančių planetą lygiagrečiai su pusiauju, vėjas ties pusiauju pučia iš vakarų į rytus ~400 m/s greičiu. Aukštesnių platumų skirtingose juostose vėjas pučia priešingomis kryptimis. Dėl to atmosferoje daug sūkurių. Atmosferos geometrinis albedas 47%. Saturno efektinė temperatūra 81 K. Saturnas, kaip ir kitos planetos milžinės, neturi kieto paviršiaus. Saturno teoriniai modeliai numato, kad nuo paviršiaus iki ~32 000 km gylio yra skysto mol. vandenilio sluoksnis, po to ~12 000 km storio metalinio vandenilio sluoksnis ir ~16 000 km spindulio metano, amoniako ir vandens ledų bei silikatų branduolys. Magnetinio srauto tankis ties paviršiumi 2.1·10–5 T. Magnetosferos ašis beveik sutampa su sukimosi ašimi. Aplink Saturną pusiaujo srityje skrieja ledo dalelių spiečiai – Saturno žiedai. Atrasta 31 gamtinis Saturno palydovas. 1979–1981 m. Saturną ir jo palydovus tyrinėjo JAV tarppl. erdvėlaiviai "Pioneer 11", "Voyager 1" ir "Voyager 2". 1997 m. į Saturną paleistas NASA – ESA erdvėlaivis "Cassini", kuris pasieks Saturną 2004 m. Planeta pavadinta vieno iš vyriausiųjų romėnų dievų Saturno vardu. Saturnas laikomas graikų dievo Krono analogu.

taip pat skaitykite Redaguoti


Saulės sistemos objektai
Solar system
SaulėMerkurijusVeneraŽemėMarsasJupiterisSaturnasUranasNeptūnas
MėnulisNykštukinės planetosKometosAsteroidai
Community content is available under CC-BY-SA unless otherwise noted.