Editing Uranas

[[Vaizdas:Uranas_NASA.jpg|thumb|224px|Urano nuotrauka, daryta Voyager kosminio zondo]]

Šią planetą 1781 metais atrado britų astronomas Viljamas Heršelis ([[William Herschel]]). [[Žiedų sistemos|Planetos žiedus]] atrado [[Dž. Eliotas]] (JAV) 1977–1978 m.. Tai yra pirmoji teleskopu atrasta [[planeta]]. Uranas yra trečia didžiausia planeta pagal skersmenį. ketvirta didžiausia pagal masę ir septinta pagal nuotolį nuo Saulės. Planeta pavadinta graikų dangaus dievo vardu. Planeta skrieja 19 kartų toliau nei Žemė. Aplink [[Saulė|Saulę]] Uranas apskrieja per 84 metus, o aplink savo ašį per 15 valandų.

Urano pusiaujo ir or bitos plokštumos sudaro labai didelį kampą, dėl to jo sukimosi ašis yra beveik orbitos plokštumoje; atrodo, kad Uranas rieda orbita. Be to Uranas sukasi į priešingą pusę negu kitos Saulės sistemos planetos. Toli nuo Saulės skriejančiam Uranui tenka mažai Saulės spindulių. Jį pasiekia 400 kartų mažiau energijos, nei Žemę, todėl Urano temperatūra yra labai žema – -193ºC. Urano skersmuo yra keturis kartus didesnis nei Žemės. Jame galėtų tilpti 63 Žemės dydžio planetos. Tačiau Urano masė lygi tik 14,5 Žemės masių. Kaip ir kitos [[planetos milžinės]], Uranas sudarytas daugiausiai iš vandenilio (82% tūrio) ir helio (15%) su nedidelėmis metano priemaišomis (2%). Paviršių pastoviai dengia debesys, sudaryti iš amoniako ledo, vandens ledo, metano ledo ir [[amonio hidrosulfidas|amonio hidrosulfido]] kristalėlių. Atmosferos geometr. [[albedas]] 51%. Uranas turi 27 žinomus natūralius [[planetos palydovai|palydovus]].

Urano [[efektinė temperatūra]] 58 K. [[Teorinis modelis|Teoriniai modeliai]] numato, kad Urano paviršiuje yra plonas skysto amoniako ir metano sluoksnis; einant gilyn, amoniakas ir metanas virsta ledu. Urano centre turėtų būti vandens, amoniako ir metano ledų bei silikatų branduolys. Urano magnetinis laukas 2 kartus silpnesnis negu Žemės, magnetosferos ašis nukrypusi nuo sukimosi ašies 58.6° kampu. Uranas turi 21 gamtinį palydovą ir žiedų sistemą. Uraną atrado V. Heršelis (Anglija) 1781 m.,


== Urano stebėjimas== 
Iš Žemės opozicijos metu matomas Uranas kaip 5.3–5.5 ryškio žalsvos spalvos skri tulėlis. Regimasis kampinis skersmuo kinta nuo 3.3″ iki 4.1″. 1986 metais pro Uraną praskrido ir jį tyrinėjo kol kas vienintelis amerikiečių kosminis zondas „[[Voyager-2]]“, perdavęs daug duomenų apie planetą, jos žiedus ir palydovus.

== Urano orbitos duomenys ==
{|wikitable
|-
|Vidutinis nuotolis nuo Saulės
|2872,5 mln. km
|-
|[[Perihelis]]
|2741,3 mln. km
|-
|[[Afelis]]
|3003,6 mln. km
|-
|Orbitos [[ekscentricitetas]]
|0,046
|-
|[[Orbitos posvyris]] į [[ekliptika|ekliptikos]] plokštumą
|0,8°
|-
|[[Apskriejimo periodas|Apskriejimo aplink Saulę periodas]]
|83,75 m.
|-
|[[Sinodinis periodas]]
|369,7 d
|-
|}
==Planetos parametrai==
{|
|-
|Masė
|87·1024 kg
|-
|Vidutinis skersmuo
|51118 km
|-
|Vidutinis tankis
|1270 kg/m<sup>3</sup>
|-
|[[Apsisukimo periodas|Apsisukimo apie ašį periodas]]
|17,2 h
|-
|Sukimosi [[ašies posvyris]]
|97,8°
|-
|[[Temperatūra]]
|58 K
|-
|}
[[Kategorija:planetos]]
[[Kategorija:nepilni]]
[[Kategorija:Saulės sistemos objektai]]